GROZNO ANGELAI. NAUJA KARTA

19/7/2017

Malik ir Chadžimat Gatajevai gyveno Čečėnijoje Grozno mieste per abu Čečėnijos karus. Jų pagrindinė ir svarbiausia misija buvo - gelbėti vaikus. Šią misiją jie ištikimai vykdo iki šiol savo iniciatyva,ir karui pasibaigus ir emigravę iš Čečėnijos. Deja jiems visokeriopai bando trukdyti - tik šį kartą ne karas, ne spec.tarnybos, o negailestinga postsovietinė biurokratija. 

Gatajevams gresia išsiskyrimas su savo augintine, o jai - įkalinimas. Per pirmąjį Čečėnijos karą žuvo daug žmonių, dėlto Grozno miesto gatvėse, kuris JTO pripažintas labiausiai sugriautu miestu, liko labai daug našlaičių. Gatajevai sukūrė šeimyninius vaikų namus ir pradėjo rūpintis tais vaikais, kurie liko be tėvų. Jie juos surasdavo, nuprausdavo, sušildydavo, maitino, gydė ir ramino dešimtį ir dešimtimis vaikų. 1999 metais, kai jau vyko antrasis Čečėnijos karas, Lietuva pakvietė Gatajevus kartu su vaikais reabilitacijai ir gydymui. Lietuvoje jie ir liko gyventi. 

Bet 2008 metais Gatajevus areštavo Lietuvos saugumo departamentas. Sutuoktiniai praleido metus kalėjime pagal suklastotus kaltinimus. O  2015 metais visi kaltinimai buvo panaikinti, bet vaikų, kurie buvo atimti 2008 metais po arešto ir patalpinti SOS-kaime prie Vilniaus, Gatajevams taip ir negrąžino. 

 Vienai iš jų mergaitei - Chedai Činchojevai - neseniai suėjo 18 metų. Beveik 10 metų ji gyveno svajonėmis - pagaliau sugrįžti pas Malik ir Chadžimat Gatajevus, kuriuos laikė savo tėvais. Deja Lietuvos globos tarnybos nesuteikė jai tokios galimybės. Lietuvoje Chedą, sulaukus 18 metų, faktiškai išmetė į gatvę : be pinigų ir be jokių savarankiško gyvenimo įgūdžių.

Mergina sugebėjo nuvykti pas Gatajevus į Suomiją ir pagaliau susijungti su savo šeima. Tuo metu Lietuvoje paskelbė tarptautinę Chedos paiešką. Pasirodo, kad jai buvo negalima išvykti iš Lietuvos dar 3 mėnesius, nežiūrint į tai, kad mergina neturėjo pinigų ir gyvenamosios vietos. 

 

NAUJA KARTA. 

 Su Gatajevais aš susipažinau Suomijoje prieš 8 metus. Neperdėdamas galiu pasakyti, kad tokio skausmo, tokio siaubo, užgriuvusio per vieną minutę ant žmonių, kurie pašventė savo gyvenimą karo vaikams, aš nemačiau niekur - netgi pačiame kare. 

 Visus tuos metus aš bandau skelbti žmonėmis tiesą apie Gatajevų šeimos tragediją :Lietuvoje suklastojo bylą, norėdami juos parodyti kaip teroristus. Visi absurdiški kaltinimai galutiniame rezultate buvo paneigti aukščiausios instancijos. Tie, kas bylą suklastojo, buvo atleisti, pareikšti papeikimai ir pradetas ikiteisminis tyrimas..... 

 Gatajevai toliau kovojo norėdami susijungti su savo auklėtiniais. Kai kurie iš jų augintų vaikų, prieštaraujant tarptautinėms normoms ir nepaisant vaikų valios ir sveiko proto, buvo prievarta laikomi lietuviškame SOS - vaikų kaime. 

 Nauja patyčių banga prieš čečėnų šeimą, daugelyje šalių žinomą kaip "Grozno angelai" (dėl tokio paties pavadinimo vokiečių dokumentalisto Ditmaro Šummano filmo, kuris buvo nufilmuotas 95 metais), prasidėjo kai jų globotinei Chedai Činchojevai sukako 18 metų ir ją išvarė iš prieglaudos Lietuvoje, tuo pačiu faktiškai nesudarydami galimybės susijungti su šeima. Kaip tai įmanoma? 

 

VAIKAI :EKSPLOATACIJOS INSTRUKCIJA 

 Chedą Činchojevą pirmą kartą pamačiau 2010 metais tame pačiame SOS - kaime prie Vilniaus. Aš buvau tarptautinės žurnalistų, dėl žmogaus teisių apsaugos, grupėje. Mes atvykome su vieninteliu tikslu - pabandyti pakalbėti su vaikais ir sužinoti, kas su jais vyksta iš jų pačių lūpų. 

 Žiniasklaidos sukeltas triukšmas, lydėjęs mus Lietuvoje, mums labai padėjo. SOS kaimo vadovybė sutiko su mumis susitikti. Valandos susitikimas prie apvalaus stalo buvo panašus į pasiektą laikiną susitarimą tarp kariaujančių šalių. 

SOS-kaimo darbuotojai ir prisišlieję prie jų "geranoriai" ilgai aiškinosi, kas mes tokie. Po to pradėjo instrukciją - ultimatumą : žaisti su vaikais galima, kalbėti tik ribotomis temomis. Negalima kalbėti apie Čečėniją, apie tėvus. Bendrauti tik lietuvių ir rusų kalbomis, (draudžiama kalbėti Čečėniškai). Draudžiama kalbėti apie tai, kad jie turi vilties sugrįžti pas Gatajevus. 

. Vaikų labui mes sutikome su jų sąlygomis. Pamatėme liūdną vaizdą :vaikai laikomi lux klasės kalėjimo sąlygomis. 

 

Buvo 2010 m. Tuomet mes tikėjomės, kad pergalė arti (Gatajevams panaikino visus kaltinimus, kurios buvo iškėlęs saugumas). Mes galvojome, kad štai dabar tai liko jei ne dienų tai nors mėnesio klausimas ir šeima susijungs. Kaltieji bus nubausti. Daugiau nemalonių Gatajevai neturės. Klydome. 

 

PRIEVARTA "GINAMI" 

Lietuvos valdžia, nežiūrint to, kad Gatajevai buvo visiškai išteisinti, o iš nusikaltimų registro direktyva apie juos buvo išimta, buvo delsiama priimti sprendimą apie vaikų grąžinimą į šeimą. Po to prasidėjo naujos patyčios. Buvo sumanyta suteikti prieglobstį čečėnų vaikams Lietuvoje, nors jo niekas neprašė. Neaišku kokiu pagrindu ir kokia teise remiantis? 

Gatajevų vaikai Lietuvoje - Rusijos piliečiai. Jų tėvai gavo prieglobstį bėgdami iš Lietuvos, o ne iš Rusijos. Kažkokiu būdu Lietuvos valdžia įsigudrino suteikti prieglobstį vaikams, sukurdami sistemą, kad jie negalėtų išvykti iš Lietuvos. Luetuva pažeidžia teises vaikų, kurie yra Rusijos piliečiai. Spjauna į Suomijos užklausimą. Gatajevai tęsė kovą už vaikus. Įvairiose pasaulio šalyse buvo piketuojama, palaikant Gatajevų šeimą ir reikalaujant grąžinti vaikus, laikomus prievarta Lietuvoje. Skirtingu laiku į kovą dėl Gatajevų vaikų prisijungdavo ir įvairios Suomijos organizacijos, čečėnų valdžia ir URM RF. 

 

Laiškas, su prašymu grąžint vaikus Gatajevams, laikytis žmogaus teisių ir įstatymų, buvo perduotas asmeniškai Lietuvos prezidentui. 

 

Patys Gatajevai, pradedant 2015 metais, kai jiems buvo panaikinti kaltinimai, pradėjo pastoviai važinėti ir lankyti vaikus į SOS kaimą. Vaikų čečėnams taip ir negrąžino, bet suteikė galimybę pasimatyti ir pabendrauti nors trumpam, nors keletą valandų. Taip Gatajevai neoficialiai vykdė globėjų funkciją, nepaisant išlaidų kelionėms ir kiekvieną mėnesį vežė maisto, drabužių, žaislų ir visus vaikams būtinus daiktus. 

 

Malik ir Chadžimat kiekvieną kartą su ašaromis akyse atsisveikindavo su vaikais. 

Kodėl šią šeimą šitiek metų darė nelaiminga? Kodėl tiek metų tyčiojosi ir tyčiojasi iki šiol iš vaikų, kurie ir taip jau išgyveno Čečėnijos karo siaubą ir tragediją? Šio sielvarto užtektų ne vienam suaugusiam žmogui. Vaikai ir tėvai nori būti kartu. Bet būti kartu jiems neleidžia Lietuvos valdžia. Apie tai, kad Gatajevų vaikus laiko prievarta Lietuvos globos namuose rašė daugelio šalių žiniasklaida. 

Ir už tai Gatajevų priešai nekentė jų dar labiau. Ir keršija. Paskutinė jų auka - Cheda Činchojeva. 

 

CHEDA 

2010 m. Video įrašuose Cheda maža mergaitė iš susijaudinimo trypčioja nuo vienos kojos ant kitos. Dabar tai jau beveik suaugusi mergina. Dabar su ja kartais labai sunku kalbėtis. Ji prastai kalba rusiškai ir nelabai gerai kalba lietuviškai,ji nemoka kitų kalbų, ir baisiausia, kad ji visiškai pamiršo savo protėvių kalbą, savo šeimos kalbą, ji jau nesupranta Čečėniškai.

 

Nors tada, prieš 9 metus, kai vaikai buvo paimti, jie kalbėjo Čečėniškai. SOS - kaime jiems buvo draudžiama kalbėti Čečėniškai, už tai buvo vaikai baudžiami. Jie negalėjo laikytis savo tradicijų, jie nežino Čečėnijos istorijos ir papročių, kalbos ir kultūros. Tai Lietuvos globos namų "deka" buvo išvalyta visa kas Čečėniška. 

 

TU LIETUVOJE NIEKAM NEREIKALINGA 

Malik Gatajev buvo sutaręs su Lietuvos valdžia, kad kai Chedai sueis 18, kad ji dar galėtų pabūti SOS kaime, kol bus sutvarkyti jos dokumentai išvykimui į Suomiją pas tėvus.

Beveik prieš mėnesį Cheda tapo pilnamete. Ji buvo išvaryta į gatvę. 

"Man pasakė, kad tu dabar pilnamete, gali daryti ką nori, tu čia dabar niekam nereikalinga ", - pasakoja Cheda Činchojeva. 

Tada mergina kreipėsi į krizių centrą Vilniuje. Ji turėjo tik lagaminą su savo daiktais. Be pinigų, be darbo, be draugų, be kokių nors pažinčių ar ryšių ir be supratimo apie realų gyvenimą. 

Mergina susirgo. Jai teko gyventi kartu su benamiais. Kitos išeities nebuvo, bet tuo pačiu Lietuvos valdžios sprendimu, ji neturėjo teisės 3 mėnesius išvykti iš šalies. 

 

Cheda apėjo visą Vilnių ieškodama darbo. Be patirties ir specialybės, be kokių nors žinių, rasti darbo buvo nerealu. Beieškodama darbo Cheda pavėlavo į krizių centrą iki uždarymo. Dėlto ją išvarė į gatvę. Tokiu atveju, Chedai liko arba eiti vogti, kad išgyventų, arba mirti. Mergina, savo jauname amžiuje išgyvenusi karo siaubą, daug metų laukusi dienos, kada galės susijungti su savo šeima, pasirinko gyvenimą. 

 

Su atsitiktinais pakeleiviais ji pasiekė Suomiją, pranešė apie save Gatajevams. Pagaliau, Cheda peršalusi ir sunkios psichologinės būklės, ant nervinio išsekimo ribos, stebuklingai sugebėjo grįžti į šeimą pas Gatajevus. Ji apie tai svajojo ilgus išsiskyrimo metus. Atrodė, kad Chedos kankynė pasibaigė. Ji grįžo pas mamą ir tėtį, kurie gyvena su kitais vaikais Chelsinkyje. 

Malik Gatajev paskambino Lietuvos tarnyboms ir pranešė, kad mergina atvyko pas jį į Suomiją. Cheda, norėdama išgyventi, buvo priversta išvykti į Suomiją - pas vienintelius jai artimus žmones. 

 

Lietuvos "gelbėtojai" atsidūrė budelių - provokatorių vaidmenyje. Jų veiksmams galima pritaikyti baudžiamojo kodekso straipsnį:asmens palikimas bejegiskos būklės ir nesuteikiant pagalbos. Palikta likimo valiai mergina jau svarstė apie savižudybę. Ji buvo ant ribos. 

Lietuvos tarnybos pranešė kad paskelbs Chedos tarptautinę paiešką vien dėlto, kad ji paliko šalį, o už tai jai gresia įkalinimas. (po primesto jai prieglobsčio Lietuvoje). 

 

Išvakarėse Malik Gatajev nuvežė Cheda į policiją Chelsinkyje. Yra gautas dokumentas apie kreipimąsi ir užfiksuotas pareiškimas. Dar Chedai ir jos tėvams teks atlikti keletą būtinų veiksmų pagal Suomijos įstatymus. 

Gatajevai tiki Suomija, kuri išgelbėjo juos nuo Lietuvos 2009m.tiki Europos Sąjunga, kuri deklaruoja žmogaus teises aukščiau kitų įstatymų. Tiki civilizuotais viso pasaulio žmonėmis. 

Atėjo laikas gelbėti naująją kartą "Grozno angelų". 

 

INTERKAVKAZ seka Gatajevų šeimos situaciją. Šiuo metu ruošiamasi oficialūs uzklausimai Lietuvos valstybės institucijoms su reikalavimu pakomentuoti situaciją. Gauti atsakymai(arba jų nebuvimas) po publikacijos leidinyje, bus perduoti teisininkams, kurie šiuo metu yra pradėję duomenų surinkimo procesą, dėl kreipimosi į Europos žmogaus teisių teismą. 

Vertimas iš medžiagos, į lietuvių kalbą už Interkavkaz: Vita Čepulytė

 

19/7/2017
Дмитро Флорін

Відгуки